Romos imperija. Kelionė paskui monetą

Alberto Angela (Alberto Andžela, g. 1962 m.) – italų paleontologas, gamtos tyrinėtojas ir rašytojas. Italijoje jis geriausiai žinomas kaip mokslo populiarinimo laidų vedėjas „Rai Tre“ televizijos kanale. Skaitydami lietuvių kalba išleistą jo knygą „Viena diena senovės Romoje“ („Tyto alba“, 2012 m.) galime iš arti pažvelgti į senovės romėnų kasdienybę. O jos tęsinys – „Romos imperija. Kelionė paskui monetą“ siūlo pažiūrėti, kaip gyveno visa didžiulė valstybė.
Kaip romėnai sugebėjo sukurti tokią didelę ir modernią imperiją, suvienyti tokias įvairias tautas skirtingose vietovėse? Kaip veikė Romos imperija, kokie žmonės joje gyveno?
Įsivaizduokime, kad praleidę dieną ir naktį senovės Romoje rytą išvykstame į kelionę per visą imperiją. Tam reikės ne vežimo ar neštuvų, o tik sestercijaus.
Stabtelėsime prie žmonių, per kurių rankas keliauja sestercijus, parodysime jų veidus, jausmus, gyvenimo būdą, papročius, užsuksime į jų namus. Sekdami paskui sestercijų, ir mes keliausime iš prostitutės į imperatoriaus, iš pirklio – į vergo rankas. Beje, sutikti veikėjai, jų vardai ir užsiėmimai – tikri. Pajusime Egipto Aleksandrijos skersgatvių kvapus, išgirsime kaltelių kaukšėjimą Atėnų dirbtuvėse, legionierių ir barbarų mūšių žvangesį prie sienos su Germanija, užuosime po Milaną vaikštinėjančių ponių kvepalus, išgirsime vežimų lenktynių triukšmą Didžiajame cirke. Imperija, išsidriekusi nuo Škotijos iki Kuveito, nuo Portugalijos iki Armėnijos, kupina įdomybių ir paslapčių.
Žingsnis po žingsnio atskleisdami imperijos užkulisius pastebėsime, kad romėnų pasaulis iš tiesų buvo labai panašus į mūsiškį.

Šių puslapių tikslas išties yra padėti skaitytojui panirti į tų laikų kasdienį gyvenimą. Ir padovanoti istorijos bei archeologijos mėgėjui tas detales ir tą atmosferą, kuri knygose retai aprašoma, – pavyzdžiui, kvapą minios, susirinkusios stebėti vežimų lenktynių Didžiajame cirke, arba langų pinučių metamus šviesos šokius.